Kitakujo 

Malsano / Ansâwo

a) Ĝeneralaj esprimoj / sómari bájiri

ójnenśe kasújo unua helpo Mn.Lat.: oinos + Kaz.: -inši, -inši + Ajn.: kasuy
sájrulajko malsanulejo Fin.: sairas + sufikso
pôkajko akceptejo Sva.: -pokea + sufikso
órvo kuracisto Hung.: orvos
dànti-órvo dent(okurac)isto Lit.: dantis, Sans.: dânta-, Kim.: dant + Hung.: orvos
sàjro-ílmo medicino Fin.: sairas + Turk.: ilim, Ar.: ilm, Ind.: ilmu

b) Farto / géjto

ansâwa malsana Kor.: an-, Gr./Sans.: a(n)- + Kaz.: saw ansâwo malsano
sájra Fin.: sairas sájrulo malsanulo
udaníla Ĉer.: u-da-ni-la udanílulo
nagéjta farti Ger.: geht's    
wárwegva malbonfartega Jap.: warui + Ĉer.: -egŭ-    

c) Malsanoj / ansâwori

báŋo lamo Cig.(Lov.): bango (f.) -i, (Pl.) -e    
báwda muta Gt.: bauþs 'taub, stumm' báwdulo mutulo
bíŋa surda Tag.: bingi bíŋulo surdulo
bedókeni privenenigo Ger.: be- + Vj.: dôc [dowk]
+ Rus.: -ение [enie]
   
boáli malsano Rum.: boala boála malsana
márzi Sva.: maradhi (Pl.) márza
ompási doloro Ling.: mpási na-ompása dolori
círemeni malvarmumo Tar.: cir-a + Esp-o: -um-
+ Rus.: -ение [enie]
   
na-ćéta vomi Snc.: če?ët ćétajpeni vomemo
na-vjéla Alb.: vjell vjélajpeni
dég-emo inflamo Lit.: degti + Esp-o: -um-    
na-háka rompi Taj.: hak háko rompo
na-léma Sor.: lemić lémo
héjto febro Gt.: heito    
marído Nub.: maríd, Ar.: mariyD    
na-hújma vertigi, havi
kapturniĝon
Fin./Karl.: huimata hújmu vertiĝo, kap-
turn(iĝ)o
na-kósja tusi Lit.: kosi kósjo tuso
kóvu cikatro Sva.: kovu    
kújma kaduka Pld.: küm (kün), Mez.Pld.: küˆm    
kútli veruko Ind.: kutil    
múkli vundo Khl.: mukily na-múkla vundi
nátri naz-kataro Cig.(Burg.): natra    
na-njópa lezi Gua.: ñopu (a) njópu lezo
oćóku variolo Enc.: očoku    
pinèwo-sásu spirafekcio, spirmanko Gr.: πνεω [pneô] + Keĉ.: sasa    
púmbu puso Cig.(Lov.): phumb púmbetjeni pusiĝo
riáku lakso Km.: riak    
séro doloro; vundo Skot.: sair [ßêr]    
vèri-tlóco sango-premo Fin.: veri, Hung.: vér
+ Ma.Sor.: tlocyś
   

V-u ankaŭ ĉe korpo-partoj,

d) Apoteko / lìki-kádi

gúŋu vato Brm.: `gung    
na-kútuma froti Kiĉ.: cut + um sve kútumeni por frot(ad)o
lási guto Ltv.: lase, lašu    
líki medikamento Ukr.: ліки [liky] lìki-adéli tablojdo
na-máka manĝi Ind.: makan sve mákeni por manĝo
na-nújka dormi Itelm.: nujku nújk-intj-elo, me-nújk-elo dormigilo
na-núma Nub.: núm núm-intj-elo, me-núm-elo
na-svápa Sans.: svápiti sváp-intj-elo, me-sváp-elo
mázi ungvento Ukr.: maz*    
òrvo-ráśtu recepto      

e) Frazoj / tókomori

Mu la-ve-sájra. ¦ Mu la-sájr-etja. Mi malsaniĝis.
Kvo tegéjta béjsaj tu? Je kio vi suferas?
Kùnku-ompáso tegéjta béjsaj mu. Mi suferas je kolo-doloro.
Mu tewárwegva. Mi malbonfartegas.
Mu tekóca.
Mu la-ve-círema. ¦ Mu la-círem-etja. Mi malvarmumiĝis.
Múde péno teompása. Mia kapo doloras.
Mu tehéjta. Mi febras.
Kámi tehéma vípsan vèri-tlócon. Vi havas altan sango-premon.
Kámi tehéma nízan vèri-tlócon. Vi havas malaltan sango-premon.
Ka kámi tehéma líkin pret pèno-ompáso? Ĉu vi havas medikamenton kontraŭ kapdoloro?
Ka teátva napáta témen líkin pa òrvo-ráśtu? Ĉu eblas ricevi ĉi tiun medikamenton sen recepto?
Kvaw mu go-máka témen líkin? Kiel mi prenu ĉi tiun medikamenton?
Dik lásiri / ek lìki-adéliri ojnmul dínopi. Dek gutojn / du tablojdojn unufoje tage.

Al la sekva ĉapitro
© René Philipp - Bilnjobíru Àdvodóstu, 14.09.2005

Nach oben
valides XHTML valides CSS phase5-logo tidy